Šiaudiniai Kalėdų papuošalai: nuo mažo žaisliuko iki sodo

Šiaudiniai Kalėdų žaisliukai ir sodai: lietuviškos eglutės puošybos kontekstas, pirmo dirbinio pasirinkimas ir ramaus kūrybinio susitikimo idėja.

Edukacijos dalyviai laiko savo šiaudinius dirbinius

Šiaudiniai Kalėdų papuošalai gali būti maži eglutės žaisliukai arba erdvinės namų puošmenos. Norint pradėti, nebūtina iškart rišti didelio sodo. Vienas nedidelis, tvarkingai suvertas elementas padeda pažinti medžiagą ir pasirinkti, ką norėsis kurti toliau.

Šiaudas lietuviškoje eglutės puošyboje

Etninės kultūros globos tarybos Kūčių papročių apžvalgoje šiaudinukai minimi tarp eglutės papuošalų drauge su popieriaus karpiniais, obuoliais ir saldumynais. Ten pat pažymima, kad eglutės puošimas Lietuvoje paplito palaipsniui, o tarpukariu pasiekė ir kaimo namus. Tad nereikia visų šiandien žinomų Kalėdų papuošalų pristatyti kaip vienodai senų ar visose šeimose naudotų.

Sodai turi ir platesnį švenčių kontekstą: UNESCO tradicijos apraše minima namų puošyba sodais per Kalėdas ir Velykas. Sodas nėra vien eglutės žaisliukas. Jo vietą kambaryje verta pasirinkti atsižvelgiant į erdvę ir paties dirbinio dydį.

Kokį pirmą papuošalą pasirinkti?

  • Vieną geometrinį elementą. Jis leidžia mokytis vienodo kirpimo ir jungčių. Mūsų 12 šiaudelių instrukcijoje parodytas konkretus vėrimo kelias.
  • Kelis panašius elementus. Kartojant tą pačią formą nereikia kaskart aiškintis naujos konstrukcijos. Galėsite palyginti, kaip kinta kruopštumas.
  • Sudėtingesnę žvaigždę ar sodą. Tokiam darbui pirmiausia pasirinkite konkrečią pamoką ir pasitikrinkite reikalingus ilgius bei kiekius. Viena schema netinka visoms šiaudinėms formoms.

Sodai.eu filmų rinkinyje atskirai pateikiami Marijos Liugienės sodų rišimo, Julijos Jauniuvienės šiaudinių žaisliukų vėrimo ir Loretos Lichtarovičienės žaislelio gamybos mokymai. Tai galimybė pamatyti meistro rankų judesius, kai vien teksto ar schemos nepakanka.

Kaip pasiruošti bendram kūrybos vakarui?

Iš anksto išbandykite vieną pasirinktą modelį ir susidėkite jam reikalingą medžiagų kiekį. Kiekvienam žmogui skirkite vietos, kur būtų galima išdėlioti šiaudelius, padėti adatą ir pasukti dirbinį. Atsargines atkarpas laikykite atskirai nuo atrinktų vienodo ilgio dalių.

Jeigu grupės dalyvių patirtis skiriasi, susitarkite dėl vieno bendro pradinio žingsnio. Greičiau baigęs žmogus gali kartoti elementą, o kitam neteks skubėti paskui sudėtingesnę formą. Tai siūlomas susitikimo planavimo būdas; jis nėra istorinio papročio atkūrimo instrukcija.

Kur pakabinti ir kaip išsaugoti?

Mažam papuošalui palikite vietos tarp šakų, kad jo nespaustų kitos puošmenos. Didesnį sodą kabinkite taip, kad jis nesiliestų su siena ir jo nekliudytų praeinantys žmonės. Šiaudas ir siūlas yra degūs, todėl rinkitės vietą toliau nuo žvakių, atviros ugnies ir karštų paviršių.

Laikykite sausai, pakankamai erdvioje dėžėje; kitų daiktų svoris neturėtų tekti briaunoms. Pernešdami prilaikykite konstrukciją ir neleiskite susipainioti pakabinimo kilpoms. Taip kitą sezoną pirmiausia galėsite patikrinti jungtis, o ne taisyti suspaustą formą.

Šventinis susitikimas Labanoro girioje

Jeigu norisi mokytis gyvai, susipažinkite su Labas Noras šiaudinių sodų rišimo edukacija. Rašydami nurodykite dalyvių skaičių, pageidaujamą laiką ir ar domina pirmieji rišimo žingsniai. Konkretaus kalėdinio dirbinio galimybę aptarkite iš anksto.

Planuojantiems suaugusiųjų grupės išvyką pravers ir edukacijų suaugusiesiems pasirinkimai. O norintiems pirmiausia suprasti, kodėl sodas svarbus lietuviškoje tradicijoje, skirtas sodų tradicijos gidas.

Šaltiniai ir naudinga medžiaga