Sutartinės yra viena savičiausių lietuvių muzikinės tradicijos formų. Tai daugiabalsės giesmės, kuriose balsai susipina ritmu, pasikartojimu, trumpomis melodinėmis linijomis ir ypatingu tarpusavio klausymusi. 2010 m. sutartinės įtrauktos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Labas Noras sutartines mato ne kaip sceninį pasirodymą, o kaip gyvą praktiką. Kai žmonės stoja į ratą, mokosi išgirsti vienas kitą ir pradeda giedoti, atsiranda ne tik garsas. Atsiranda sutarimas - bendras ritmas, kuriame žmogus nebėra vienas.
Kas yra sutartinės?
Sutartinės tradiciškai siejamos su šiaurės rytų Lietuva. Jų pavadinimas siejasi su sutarimu, susiderinimu, buvimu drauge. Skirtingai nuo įprastos dainos, sutartinė dažnai remiasi trumpais pasikartojančiais motyvais, kanoniniu arba paraleliniu balsų judėjimu, ritminiu tikslumu ir savitu skambesiu.
Pirmą kartą girdint sutartines, jos gali pasirodyti netikėtos: ne saldžiai romantiškos, o aštrios, sutelktos, archajiškos. Jų grožis slypi ne išpuoštoje melodijoje, o balsų santykyje.
UNESCO paveldas ir gyva tradicija
UNESCO sutartines pripažino kaip gyvą nematerialų paveldą, kuriame svarbūs ne tik tekstai ar melodijos, bet ir atlikimo būdas, bendruomeninis perdavimas, ryšys su papročiais ir vietos atmintimi. Tokios tradicijos išlieka tada, kai jos ne tik saugomos archyvuose, bet ir praktikuojamos.
Todėl edukacija yra labai svarbi. Ji leidžia žmogui ne tik sužinoti, kad sutartinės egzistuoja, bet ir pajusti jų logiką kūnu: kada įstoti, kaip laikyti ritmą, kaip klausytis kito balso ir kaip pasitikėti grupe.
Sutartinės pasauliniame kontekste: polifonija, ratas ir klausymasis
Daugiabalsio dainavimo tradicijų yra įvairiose pasaulio vietose: Balkanuose, Kaukaze, Viduržemio jūros regione, Afrikoje ir kitur. Sutartinės šiame kontekste yra ypatinga Lietuvos balsų geometrija. Jos ne bando kopijuoti pasaulio polifoniją, o kalba sava kalba - trumpai, ritmiškai, susitelkus.
Šiuolaikiniam žmogui sutartinės gali būti ir kultūrinė, ir socialinė praktika. Jos lavina klausymąsi, padeda patirti bendrystę, moko būti savo balse, bet kartu neužgožti kitų. Tai labai tinka bendruomenėms, komandoms, retritams ir žmonėms, kurie nori ne pasirodyti, o susiderinti.
Kaip vyksta sutartinių giedojimo edukacija?
Edukacijoje dalyviai susipažįsta su sutartinių kilme, skambesiu ir pagrindiniais giedojimo principais. Tada mokomasi paprastesnių sutartinių, ritminių įėjimų, klausymosi ir buvimo rate. Nebūtina mokėti dainuoti profesionaliai - daug svarbiau atvirumas, dėmesys ir noras pabandyti.
Labas Noras erdvėje sutartinės gali skambėti moliniame namuke, lauke, prie miško ar kaip dalis platesnės retrito programos. Garsas gamtoje keičiasi: miškas jį sušvelnina, upė prideda foną, o grupė pradeda girdėti save kitaip.
Kam tinka sutartinių edukacija?
Sutartinių edukacija tinka kultūros keliautojams, mokykloms, bendruomenėms, draugų grupėms, šeimoms, chorams, tačiau taip pat ir žmonėms, kurie neturi jokios muzikinės patirties. Ypač gerai ji veikia grupėms, kurioms svarbu bendras klausymasis: komandoms, kūrybinėms dirbtuvėms, retritams, moterų ar mišriems ratams.
Svarbiausia - ateiti ne su mintimi „ar gražiai dainuosiu?“, o su klausimu „ar galiu girdėti kitą ir likti savo balse?“ Sutartinės moko būtent to.